Modestas PaulauskasPirmosios tarpklasinės varžybos! Ketvirtokas Modestas žaidžia 5-7 klasių rinktinės antrojoje komandoje. Be to, jis – kapitonas! Varžybų metu vaikų sporto mokyklos treneris Vladas Knašius (vėliau Lietuvos TSR nusipelnęs treneris, iki pat mirties dirbęs Klaipėdoje) Modestui pažada: „Kai tinkliuką pasieksi, paimsiu į miesto jaunučių komandą“. Sunku apsakyti, kaip Modestas tuo metu troško bent kiek panėšėti  vyresniuosius, augalotus, lieknus brolius, o labiausiai į tėvą, kuris ne tik suprato jo aistrą, bet ir pats buvo it Lubinas – visa galva aukštesnis už daugelį. 
 
Viename tarpklasiniame turnyre Modesto komanda užėmė pirmąją vietą. Visi žaidėjai buvo apdovanoti garbės raštais. Tuomet Modestas gavo ir pirmąjį prizą, kuriame užrašyta: „Geriausiam žaidėjui“.
 
- Modestą ne aš atvedžiau į krepšinio aikštelę,- pasakojo V. Knašius. – Jis pats atėjo. Ilgai žiūrėjęs žaidimo, pasiprašė „Treneri, priimkit, noriu treniruotis“. Man atrodė – vaikas menkesnio išsivystymo, tad vis nesiryžau priimti jo į grupę, kurioje treniravosi vyresni berniukai. Bet būta atkaklaus. Ir viena treniruotė nulėmė...1956 metų rudenį nedidukas, šviesiaplaukis berniukas peržengė Klaipėdos mokyklos internato slenkstį. Kaip rašo „Lietuvos pionieriuje“ (1966.11.26) Modesto mokytojas Algirdas Kazilionis, „jis mums buvo tik eilinis penktos klasės mokinukas, kaip ir dešimtys kitų, toks pat nedrąsus, tylutis... Įsikūrę ir kiek apsipratę naujose mokyklos patalpose, surengėme pirmąjį sportinės kovos krikštą – krepšinio salėje susitiko „mokytojų“ ir „mokinių“ komandos... Paulauskiukas, nesiskaitydamas su jokiais autoritetais, nepaisydamas solidaus mūsų ūgio ir svorio, nardė su kamuoliu po aikštelę kaip vijurkas ir taikliai apšaudydavo mūsų krepšį... Tai bent mažiukas!“
 
Dvylikametį Modestą, jei per dieną padarydavo visa, kas užsibrėžta, brolis Edmundas, pradėjęs žaisti Klaipėdos rinktinėje, į treniruotes imdavo su savimi – „iš pradžių paspoksoti, o paskui, kai trūkdavo žaidėjų, ir pažaisti“. Anot Edmundo, Modestas veržte veržėsi į krepšinį.
 
Eidamas keturioliktuosius, 1959 metų žiemą Modestas pirmą kartą dalyvauja respublikinėse varžybose – penkių miestų jaunučių turnyre (Panevėžyje). Komanda užima paskutiniąją vietą, bet Paulauskas pripažįstamas geriausiu turnyro žaidėju ir pakviečiamas į respublikos jaunučių rinktinę. Tais metais jo pavardė pasirodo respublikiniuose laikraščiuose. Tikriausiai jaunučių turnyrai išpuoselėjo nepažabojamą Modesto norą būti tik pirmam, tik geriausiam, juoba kad jaunutis žaidžia ne tik už jaunučius, bet ir už jaunius. Žaidžia ir svajoja būti laivų statytoju (juk augo uostamiestyje), daro laivų modelius ir mintimis leidžiasi į tolimas keliones. Devintokas su draugais, pasidaręs baidarę, išplaukia Danės upe.
 
- Tai buvo labai puiki vasara, nuostabi kelionė,- mena Modestas.
Keturiolikmetis vaikinukas ūgiu (169 cm) beveik nesiskyrė nuo bendraamžių. Po metų ištįso iki 187 cm! Vėliau didžiojo krepšinio kelyje to ūgio lyg ir nedaug prisidėjo – 7 cm. Tačiau jo pakako Modestui vilkėti aukšto rango krepšininko marškinėlius.
 
1960 metais, pradėjęs treniruotis Klaipėdos vyrų rinktinėje, Modestas Paulauskas jau dalyvauja visose gausiose ne tik jaunių, bet ir vyrų varžybose. Šitaip 1961 – 1964 metais, itin sunkiu Lietuvos krepšinio laikotarpiu, kone dviem dešimtmečiams į respublikos ir geram dešimtmečiui į šalies, Europos ir pasaulio rinktines per didelį ir atkaklų triūsą ateina Modestas Paulauskas, paprastas, kokių tūkstančiai, berniukas iš Klaipėdos, vėliau tapsiantis unikaliu atveju mūsų krepšinyje, sportininku, ne kartą garsinusiu Lietuvos vardą svetur, būsiąs pavadintas visų laikų geriausiu mūsų krepšininku. Ateina jaunas, talentingas, greitas, vikrus ir ištvermingas, ryžtingas ir atkaklus, žaidime jau savarankiškas... – tarsi gimęs krepšiniui. Sveikas grūdas – į sveiką dirvą.
 
1962 metai Modesto jaunystės miestui Klaipėdai nešykštėjo sportinių pergalių. – Tie metai, - sakė V. Knašius, - mano treniruojamoms komandoms buvo labai sėkmingi. Respublikos čempionų vardus iškovojo ne tik vyrai ir moksleiviai, bet ir jauniai. Geriausio žaidėjo prizą vėl gavo Modestas. Tais metais jis baigė vidurinę mokyklą. Artėjo atsisveikinimas – sąjunginėse jaunių XIV pirmenybėse Donecke paskutinį kartą žaidė už Klaipėdos rinktinę. Dar su Modestu neatsisveikino Vladas Knašius, o „Žalgirio“ meistrų komandos treneris Vytautas Bimba vis kviečia, ragina į Kauną. 
 
(Vytautas Žemaitis „Krepšininkas Modestas Paulauskas“ 1978 m. Vilnius).
 
M. Paulauskas, kilęs iš Klaipėdos (kaip matome, Klaipėda išaugino ne vieną garsų krepšininką), augo sportininkų šeimoje. Jo vyresnysis brolis Edmundas kurį laiką žaidė respublikos krepšinio rinktinėje, vyriausiasis brolis Emanuelis buvo vienas geriausių respublikos disko metikų, o sesuo Elvyra gynė respublikos tinklinio garbę. 1962 m., būdamas 17-kos metų, jis – respublikos suaugusiųjų grupės čempionas. Aštuoniolikmetis jaunuolis jau kviečiamas į Kauno „Žalgirio“ meistrų komandą, o po metų – į Tarybų Sąjungos olimpinę rinktinę! Tiesa, Tokijo olimpiadoje jis nedalyvavo, bet tais pačiais metais iš Neapolyje vykusio Europos jaunių čempionato parsivežė pirmąjį aukso medalį. Modestas buvo ne tik šalies rinktinės kapitonas, bet ir rezultatyviausias žaidėjas. Apie jo žaidimą su pasigėrėjimu rašė Italijos spauda. Tose pirmenybėse aukso medaliu buvo apdovanotas ir kitas klaipėdietis – R. Salys. Po to M. Paulauskas keturis kartus iškovojo Europos čempiono aukso medalį (1965, 1967, 1969 ir 1971 m.), 1968 m. Meksikos olimpiadoje bronzos medalį, V pasaulio krepšinio pirmenybių, vykusių Urugvajaus sostinėje Montevidėjuje 1967 m., čempiono aukso medalį ir VI pasaulio krepšinio pirmenybių, vykusių Liublianoje (Jugoslavija), bronzos medalį. 
(A.Bertašius, V. Kazakevičius, S. Stonkus, V. Zeliukas„Lietuvos krepšinis“ 1971 m. Vilnius).